Interviu su muzikos mokytoja – Asta Alminė

Jūs esate viena iš seniausiai mūsų mokykloje dirbančių mokytojų. Papasakokite, kokia buvo mokykla, kai Jūs pradėjote dirbti.
Mokykla įsikūrė 18-os vidurinės patalpose, dabartinėje Baltijos gimnazijoje. Šioje mokykloje mes turėjome labai mažai vietos – keturias klases. Čia dirbo labai nedaug mokytojų. Tai buvo dvi pradinių klasių mokytojos, dvi vokiečių kalbos mokytojos, bendrabučio auklėtoja (šiuo metu mokykloje dirbanti technologijų mokytoja , Judita Bukauskienė) ir aš – muzikos mokytoja. Tačiau tuo metu aš dar dirbau ir kaip choreografijos mokytoja pradinių klasių mokiniams, nes tai buvo tik pradinė mokykla.
Dabar mokykloje dauguma mokinių yra iš Klaipėdos ir tik nedaugelis iš rajono. Kaip buvo tada?
Tuomet bent trečdalis mokinių tikrai buvo iš rajono. Ir kurie gyveno toliau, iš tiesų buvo iš vokiškai kalbančių šeimų arba jų seneliai buvo vokiečiai. Mokykla turėjo bendrabutį, kuriame gyveno tikrai daug mokinių. Bendrabutis buvo ne mokyklos patalpose, tačiau kur, aš tiksliai neatsimenu. Reikėtų klausti Juditos Bukauskienės. Tačiau kai atsirado galimybė emigruoti į Vokietiją, didžioji dalis mokinių emigravo.
Ar galėtumėte palyginti tuos pirmuosius mokinukus su dabartiniais?
Pirmiesiems mokinukams buvo viskas nauja. Ši mokykla jiems atrodė  ypatinga, suteikianti daug galimybių. Lietuva buvo tik atgavusi nepriklausomybę ir visiems užsieniečiai buvo neįprasta, o mūsų mokykloje dirbo net ne vienas vokietis. Atvykdavo nemažai svečių iš Vokietijos, atveždavo vaikams dovanėlių. Mokykla neturėjo nieko, steigėsi nuo „nulio“, todėl svečiai atveždavo ir baldų, ir mokymosi priemonių, sąsiuvinių, šiaip įvairiausių lauktuvių. Vaikams vien kontaktas ir galimybė girdėti tikrą vokiečių kalbą ir matyti daug vokiečių buvo iš tiesų didelis dalykas.
Kada pradėjote dirbti muzikos mokytoja?
Aš muzikos mokytoja pradėjau dirbti labai anksti, dar studijuodama.
Kas jus įkvepia dirbti mokytoja?
Bendravimas su jaunais žmonėmis verčia būti visados pasitempusia, reikalauja stengtis, daug ką žinoti apie šių dienų aktualijas ir, manau, kad keičia mano pausaulėžiūrą. Bet iš tiesų dirbti mokytoja nebuvo mano svajonė. Aš norėjau mokyti muzikos, bet niekada negalvojau, kad aš būsiu mokytoja. Žinojau, kad aš dirbsiu muzikos srityje, bet apie darbą mokykloje, kai pradėjau studijuoti, net negalvojau.
Ar jums patinka mokyklos bendruomenė?
Be abejo, nes jeigu nepatiktų, čia tikriausiai ir nedirbčiau. :)
Kaip įsivaizduojate save po 5-erių metų?
Iš manau, jog niekas labai nepasikeis. Tikiuosi, kad aš turėsiu tiek pat energijos ir noro dirbti, kad norėsiu, jog mes siektume rezultatų, kad ruoštume programas, nes iš tiesų mano  „variklis“ yra popamokinė veikla. Ir tikiuosi kad aš ir po 5-erių metų turėsiu tokius šaunius ansambliečius kaip ir dabar. :)
Ačiū

 Parengė: Jorė Alminaitė 


Interviu su chemijos mokytoju – Nerijumi Dzingelevičiumi

Jūs mūsų gimnazijoje dirbate vienerius metus. Ką apie ją manote?
Manau, kad mokykla yra tikrai gera. Jai nieko netrūksta. Mokiniai labai darbštūs, norintys išmokti chemijos mokslo ir aš esu labai patenkintas, kad galiu dirbti chemijos mokytoju.
Mes žinome, kad seniau Jūs dirbote Druskininkuose. Su kokiais mokiniais lengviau dirbti? Ar jie skiriasi?
Iš tikrųjų jokio skirtumo nėra . Jeigu mokytojas moka sudominti, tai nesvarbu, ar būtų Druskininkai, ar Klaipėda. Ir kad skirtųsi vaikai tai aš negaliu pasakyti. Manau, vaikai nesiskiria. Darbas ir santykiai su mokiniais priklauso nuo mokytojo.
Koks Jūsų hobis? Ar turite laiko mėgstamai veiklai?
Pomėgių turiu daug: muzika, šunų dresavimas, sportas, automobiliai. Deja, laiko viskam neužtenka.
Kas jus įkvėpė dirbti mokytoju? Kas įkvepia dabar?
Mane įkvėpė dirbti mokytoju mama, nes ji pati dirbo mokytoja. O dabar įkvepia patys vaikai, nes aš matau, kad jie yra susidomėję chemijos mokslu, jiems patinka dirbti pamokoje, atlikti bandymus, eksperimentus. Ir kai aš matau, kad vaikai patenkinti, tai ir aš patenkintas.
Ko palinkėtumėte mokyklos bendruomenei?
Aš mokyklos bendruomenei palinkėčiau daugiau bendrų išvykų, žygių. Reikėtų kokio nors masinio žygio ar išvykos, bendruomenei suvienyti ir tuomet ji bus kaip vienas kumštis. Ir jeigu kažkas kažkam nesiseka, kitas galėtų jam padėti.
Kaip įsivaizduojate save po penkerių metų?
Po penkerių metų save įsivaizduoju tokį, kaip ir dabar: stoviu prieš mokinius klasėje, dėstau chemiją, o jie nori išmokti tai, ko aš juos mokau.

Ačiū 

Parengė: Austėja Vasiliauskaitė

Interviu su mokiniais

Kamilis Čerba 1 kl.
Ar tau patinka mokytis šioje mokykloje?
Taip, nes mokytojai labai draugiški.
Ar gerai jautiesi mokykloje?
Taip, nes jaučiuosi saugiai.
Kokios pamokos tau patinka, o kokios nepatinka?
Patinka lietuvių kalba, nepatinka matematika.
Kuo norėtum tapti užaugęs?
Aš norėčiau tapti gaisrininku.
Kodėl pasirinkai šią profesiją?
Pasirinkau šią profesiją, nes po pilnos darbo dienos galėsiu pailsėti.
Ar tau sunku mokytis?
Man nesunku mokytis, nes aš pirmokas.
Domantas Šalkauskas 11 kl.
Ar tau sunku mokytis?
Taip, nes reikia ruoštis egzaminams, kurie labai sunkūs.
Ar tau patinka tavo klasės auklėtoja?
Taip, nes ji labai gera.
Koks tavo hobis?
Mano hobis yra automobiliai.
Kuo norėtum tapti užaugęs?
Norėčiau tapti automechaniku
Kodėl pasirinkai šia profesiją?
Nes domiuosi automobiliais bei jų dalimis.
Kur norėtum studijuoti?
Norėčiau studijuoti Kaune, nes ten geri universitetai.
Kokia pamoka tau geriausiai sekasi?
Man geriausiai sekasi vokiečių kalba.
Ačiū

Parengė: Julius Čerba ir Benediktas Šalkauskas

Jimdo

You can do it, too! Sign up for free now at https://jimdo.com/